Mieleikių kaimo vardas kildinamas iš dveijų žodžių „mieles“ ir  „laikyti“ sandūros. Net ir senieji kaimo gyventojai neatmena, kas ir kieno mieles saugojo, laikė tame kaime, bet pasirodo ir šiame kaime smagūs dalykai vyko.
Anuomet, kai mėnuo būdavo jaunas, o naktys ypatingai tamsios, šalia Kunčinos klojimo auksas "degdavo"- pribėgi, pasiruoši kastuvą smeigti, tik šast - jis jau kitoje vietoje liepsnoja. Sakytume pramanas, bet ne vienas kaimo vyras yra ėjęs degančio Kunčinos aukso kasti.