Ties Starkų, Dusinių ir Barkuškio kaimais buvo nedidelis sentikių kaimelis Duobinai. Tarmiškai jį vadino Dabiniais, Dubiniais. Kažkada į šį kaimą Rusijos caras ištrėmė sentikius. Greitai susigyveno su aplinkiniais lietuviais. Sentikiai mokėjo gaminti įvairiausius dirbinius iš medžio. Daugiausia gamindavo iš ąžuolo medienos. Lietuviai dirbinius iš ąžuolo vadino ąžuoliniais (tarmiškai- ūžaliniais), o rusai- dubiniais. Pavyzdžiui, čia “dubinis ratas”. Lietuviams toks žodis “dubiniai” nebuvo girdėtas. Tai gyventojus praminė dubiniais, vėliau visą gyvenamą vietovę pradėjo vadinti Duobinių kaimu. Dabar nei tų gyventojų, nei to kaimo jau nebėra. Likusi tik graži to kaimo pavadinimo atsiradimo istorija. Senuose žemėlapiuose rašoma: Dobine.
Užrašė (1990 m.) Alvydas Malinauskas pagal Mykolo Rutkausko iš Pagrundos kaimo pasakojimą.