Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs Vyžuonų krašto žmonės
Ignas Ragauskis (1891 10 24. - 1941 08)mokėsi Palangos progimnazijoje, 1909 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją, ją baigė 1914 metais. Tais pačiais metais buvo įšventintas kunigu, dirbo įvairiose parapijose. Nuo 1938 metų buvo Vyžuonų parapijos vikaras.
Kunigą Igną Ragauskį pirmomis karo dienomis sukrėtė atviras, ciniškas žydų naikinimas Lietuvoje. Sakydamas pamokslą Vyžuonų bažnyčioje 1941-ųjų liepos viduryje, kunigas Ignas Ragauskis viešai pasmerkė žydų žudikus. Jis klausė susirinkusių parapijiečių, kodėl nesilaikoma vieno pagrindinių Dievo įsakymų: Nežudyk. I. Ragauskis ragino parapijiečius jokiais būdais neprisidėti prie nekaltų žmonių žudynių, nepamiršti ir laikytis elementarių žmoniškumo taisyklių. Šie kunigo Igno Ragauskio žodžiai pasiekė vietinių baltaraiščių ausis. Paaiškėjus, kad kunigas Ignas Ragauskis padėjo slėptis kelioms žydėms, kunigą suėmė ir pasodino į Utenos kalėjimą.
1941-aisiais rugpjūčio 7 dieną kartu su 500 žydų Rašės šile prie Utenos buvo sušaudytas ir kunigas Ignas Ragauskis, išdrįsęs atviro smurto dienomis užtarti nekaltai žudomus žmones.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs Vyžuonų krašto žmonės
Iškili asmenybė tarpukario Nepriklausomos Lietuvos valstybės gyvenime ir kovose dėl Nepriklausomybės atkūrimo - mokytojas, visuomenininkas, karys, šaulys Pranas Saladžius gimė 1893 m. vasario 27 d. Vyžuonose Motina - Grasilija Jasiūnaitė iš Kapčiuškių, Debeikių valsčiaus ir tėvas Juozapas, vyžuoniškis. Jis augo su keturiomis seserimis: Teofilija, Ona, Uršule ir Sofija.
Mokėsi Vyžuonų pradžios mokykloje, 1906–1908 m. baigė Užpalių (Utenos r.) dviklasę mokyklą. Mokykliniais metais dalyvavo meno mėgėjų veikloje. 1908–1912 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1912–1915 m. P. Saladžius gyveno Anykščiuose
ir dirbo Anykščių dviklasės mokyklos jaunesniuoju mokytoju. P. Saladžius įvedė mokykloje nuolatines lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, dainavimo pamokas.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs Vyžuonų krašto žmonės
1965–1995 m. Vyžuonose vargonininkavo Petras Šalkauskas (1922 04 12–1998 03 10). Petras Šalkauskas gimė Sedoje vargonininko šeimoje. Šeima buvo didelė, augo 13 vaikų. Petras buvo pats jauniausias vaikas - tryliktasis. Nuo vaikystės jis bažnyčioje patarnavo mišiose, giedojo angelaičių bažnytiniame chore. Mokėsi gimnazijoje. Tuometinis Plungės apskrities Alsėdžių parapijos kanauninkas pasiėmė jaunuolį pas save ir išleido mokytis į Klaipėdos konservatoriją (laisvu klausytoju), kur šis ir baigė vargonų klasę. Vėliau mokėsi pas rektorių Karosą. Baigęs mokslus, vargoninkavo Žemaičių Kalvarijos bažnyčioje. Prasidėjus politiniams neramumams, apsigyveno Plungės apskrities Alsėdžių valsčiuje, kur ir toliau vargoninkavo mažoje Gegrėnų kaimo bažnytėlėje.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs Vyžuonų krašto žmonės
Gimė 1906 02 13 Grybeliuose, mirė 1961 03 09 Toronte (Kanada) – Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija" autorių ir redaktorius. Mokėsi Utenos progimnazijoje, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių. Istoriją jam dėstė profesoriai Jonas Yčas, Ignas Jonynas, Augustinas Janulaitis, Povilas Gronskis, Levas Karsavinas. 1929 m. spalio 1 d. baigė universitetą. Diplominio darbo tema – „Naminės kovos Lietuvoje XVII a. gale". Atlikęs karinę tarnybą aspirantu, 1930 m. išėjo į atsargą turėdamas jaunesniojo leitenento laipsnį. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1930–1931 m. istorijos žinias gilino Prahoje, Karolio IV universitete.
1932–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Istorijos katedros dėstytoju. 1933 m. vasarą buvo nuvykęs į Stokholmo universitete užsienio istorikams suorganizuotus specialius kursus, dirbo Baltų institute.
- Smulkiau
- Kategorija: Žymūs Vyžuonų krašto žmonės
Gimė 1929 m. liepos 30 d. Vyžuonose. Muzikas, chorų ir orkestrų dirigentas. Lietuvos nusipelnęs artistas (1967), nusipelnęs meno veikėjas (1989), menotyros mokslų daktaras (1983), profesorius (1985), 1949 m. baigė Utenos gimnaziją. Dvejus metus Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. 1951 m. pašalintas iš universiteto kaip tremtinio sūnus. 1951-1955 m. mokytojavo Eržvilke, Skaudvilėje, dirbo Skaudvilės rajono kultūros namų direktoriumi, vadovavo chorams, rajono dainų šventėms. Jo vadovaujamas skaudviliečtų choras 1955 m. laimėjo pirmąją vietą Respublikinėje dainų šventėje. 1955 m. sukūrė šeimą. Žmona Lygija Jonaitytė- Vyžintienė. g. 1935 07 23. baigusi Vilniaus universitetą, bibliotekininkė, kultūros darbuotoja. 1955 m. grįžo į Vilnių ir studijavo Valstybinėje konservatorijoje, Jono Švedo vadovaujamoje Liaudies instrumentų katedroje, kartu dirbo Liaudies kūrybos namuose muzikos skyriaus vyresniuoju metodininku, skyriaus vedėju, konsultavo meno kolektyvus. 1960 m baigęs konservatoriją, 15 metų vadovavo Vilniaus valslybinio pedagoginio instituto dainų ir šokių ansambliui „Šviesa", dirbo instituto Muzikos ir Estetinio lavinimo katedrose. Su „Šviesos ansambliu koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, laimėjo prizines vietas. 1975 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose įkūrė Liaudies muzikos katedrą, išugdė liaudies insirumentų orkestrą, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. 1983-1989 m. buvo Klaipėdos fakultetų mokymo reikalų prorektoriumi.
Puslapis 2 iš 2
- Pradėti
- Ankstesnis
- 1
- 2
- Tolesnis
- Paskutinis