Adolfas ŠapokaGimė 1906 02 13 Grybeliuose, mirė 1961 03 09 Toronte (Kanada) – Lietuvos istorikas, pedagogas, vienas 1936 m. veikalo „Lietuvos istorija" autorių ir redaktorius. Mokėsi Utenos progimnazijoje, 1925 m. baigė Panevėžio gimnaziją ir įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto istorijos skyrių. Istoriją jam dėstė profesoriai Jonas Yčas, Ignas Jonynas, Augustinas Janulaitis, Povilas Gronskis, Levas Karsavinas. 1929 m. spalio 1 d. baigė universitetą. Diplominio darbo tema – „Naminės kovos Lietuvoje XVII a. gale". Atlikęs karinę tarnybą aspirantu, 1930 m. išėjo į atsargą turėdamas jaunesniojo leitenento laipsnį. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, 1930–1931 m. istorijos žinias gilino Prahoje, Karolio IV universitete.
1932–1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete Istorijos katedros dėstytoju. 1933 m. vasarą buvo nuvykęs į Stokholmo universitete užsienio istorikams suorganizuotus specialius kursus, dirbo Baltų institute.

Nuo 1934 m. dalyvavo Lietuvos istorijos draugijos veikloje. Tuo pat metu su kitais parengė ir 1936 m. išleido „Lietuvos istoriją". Taip pat redagavo ir kitą jaunų istorikų darbą „Jogaila" (1935 m.), skaitė paskaitas, vadovavo seminarams ir kursiniams darbams. Publikavo straipsnius žurnaluose „Praeitis", „Senovė", „Vairas", „Židinys" ir kt. 1937 m. vedė stomatologę Adelę Stanionytę.1938 m. birželio 13 d. apgynė disertaciją „Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos", suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis. 1939 m. vasarą apgynė habilitacinį darbą „1655 m. Kėdainių sutartis arba švedai Lietuvoje 1655–1656 m.", suteiktas docento vardas.
1940 m. Istorijos fakultetą perkėlus į Vilnių, važinėjo skaityti paskaitų, bet tų pačių metų vasarą sovietų valdžia pašalino jį iš VDU.
Šeimą išlaikė žmona, turėjusi Kaune dantų gydymo kabinetą. 1940–1941 m. Vaclovo Biržiškos kvietimu dirbo „Lietuviškos enciklopedijos" redakcijoje, dėstė istoriją Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Vokiečių okupacijos metais, nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. iki uždarymo 1943 m. kovo mėn. – Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto docentas. 1944 m. liepos mėn. su šeima pasitraukė į Vokietiją, gyveno Neumarkte, o vėliau Hechfeldo stovykloje. Čia dirbo pedagoginį darbą lietuvių gimnazijoje ir technikos mokykloje, rašė straipsnius, redagavo knygas, rūpinosi nauju „Lietuvos istorijos" (1950 m.) leidimu.
1948 m. emigravo į Kanadą. Gyveno Monrealyje, dirbo vielų įmonėje, vėliau kailių dirbtuvėje. Nuo 1949 m. gyveno Toronte, 1949–1961 m. redagavo katalikų savaitraštį „Tėviškės žiburiai", buvo jo vyriausiasis redaktorius. Bendradarbiavo Bostone leidžiamoje „Lietuvių enciklopedijoje". Pasirašinėjo Stanio, Mikulėno, Grybo ir kitais slapyvardžiais.
Adolfas Šapoka pasižymėjo, kaip aktyvus visuomenininkas, buvo renkamas į Kanados lietuvių bendruomenės tarybą, pirmininkavo Kanados lietuvių  katalikų federacijai, priklausė Lietuvių katalikų kultūros draugijai, buvo Ateitininkų federacijos tarybos narys.

Mirė 1961 m. kovo 9 d. Palaidotas Park Lawen kapinėse. Mirus jo dukrai Aldonai ir žmonai, A. Šapokos palaikai perkelti į Šv. Jono lietuvių kapines Anapilyje, Toronto mieste.
Svarbiausi A. Šapokos veikalai:
Lietuva ir Lenkija Jogailos laikais, 1935 m.
Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu, 1936 m.
Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, 1938 m.
Jonušas Radvila ir Švedija, 1941 m.
Bajoriškoji Demokratija, 1941 m.
Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a. antroje pusėje, 1941 m.
Lietuva, kraštas ir tauta, 1946 m.
Lithuania Through the Ages, 1948 m.
Vilnius Lietuvos gyvenime, 1954 m., anglų k.
Senasis Vilnius, 1963 m.
Daug istorinių straipsnių, paskelbtų Lietuvoje.
Adolfo Šapokos redaguotos „Lietuvos istorijos" pirmasis leidimas išleistas 1936 m. 17 500 egzempliorių tiražu. Tai buvo rekordinis Lietuvoje leistos knygos tiražas – tiek buvo spausdinama tik maldaknygių. Išeivijoje „Lietuvos istorija" išleista pakartotinai tris kartus. Lietuvoje per visą sovietinės okupacijos laikotarpį ši knyga buvo žinoma ir skaitoma, žadino tautinę savimonę, skatino gilintis į nutylimus istorijos faktus. Prasidėjus tautiniam atgimimui, A. Šapokos „Lietuvos istoriją" ėmė publikuoti „Kultūros barai". 1989 m. „Lietuvos istorija" išleista 100 000 egzempliorių tiražu. 1990 m. 155 000 tiražu išėjo pakartotinis leidimas.

Joomla templates by a4joomla