Vyžuonėlių dvarasXVIII a. gale prijungus Lietuvą prie carinės Rusijos imperijos, XIX a. Lietuvoje buvo vykdoma rusifikacijos politika. Valstybingumo panaikinimas, žiaurūs sukilimų malšinimai, rašto draudimas, lietuvių kalbos ir kultūros persekiojimas pagrįstai lėmė neigiamą nuomonę apie rusus bei jų kultūrinę veiklą Letuvoje. Kita vertus, nereikėtų visos XIX a. - XX a. pr. rusų kultūros Lietuvoje priskirti vien rusifikacijai ir politiniams tikslams. Juo labiau, kad rusų kultūra yra taip pat to meto Lietuvos kultūros dalis, kaip ir lenkų ar žydų.
Vertėtų  susidomėti ir rusų dvarų kultūra Lietuvoje. Tiesa, šie dvarai dažniausiai buvo įsigyjami iš konfiskuotų žemių, kurios buvo sukilimuose dalyvavusių Lietuvos dvarininkų nuosavybė. Tačiau kai kuriems rusų dvarininkams priklausę dvarai, pvz., Piotrui Stolypinui - Kalnaberžėje, Varvarai Puškinai - Markučiuose ir kt., tapo vienu ar kitu aspektu ženklūs Lietuvos dvarų kontekste. Veriovkinų dvaras Vyžuonėlėse taip pat priklauso rusų kultūrai, tačiau reikšmingas jis visų pirma kaip vokiečių ekspresionizmo dailininkės, Mėlynojo Raitelio grupės  dalyvės Marianos Veriovkinos tėvonija.

A.Radzevičiaus namasLietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis tęsėsi 60 metų (1864–1904). Vien Utenos rajone žinoma net 50 knygnešių bei uždraustos lietuviškos spaudos platintojų. Vyžuonų centre, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje išlikęs mūrinis namas, kuriame gyveno žymus šio krašto knygnešys Antanas Radzevičius. Ant šio namo dvi atminimo lentos - viena skirta knygnešiui Antanui Radzevičiui atminti, antroji juodo granito lenta žymi vietą, kurioje 1945-1952 m. buvo kalinami ir kankinami nepaklusę sovietinei okupacijai Vyžuonų miestelio ir apylinkių gyventojai.

 

 

 

Paminklas laisveiPaminklas Laisvės kovotojams Vyžuonose pastatytas 1935 m. Paminkas skirtas Lietuvos Nepriklausomybei ir Šaulių sąjungos dvidešimtmečiui paminėti. Paminklą suprojektavo ir pastatė Šaulių sąjungos Vyžuonų šaulių kuopos šauliai broliai Žiedai iš Garnelių kaimo.
Paminklo statymo aplinkybės. 1939 m. pavasarį buvo nugriautas senasis Vyžuonų paminklas, stovėjęs gatvių kryžkelėj ir kliudęs viešam judėjimui. Šaulių kuopos vadovybė sumanė pastatyti geresnį paminklą ir tinkamoje vietoje. Buvo sušauktas vietos organizacijų ir vadovų pasitarimas. Vyžuonų šaulių kuopos vadovybė, pažadėjus valsčiaus savivaldybei paremti, apsiėmė atlikti darbą. Sudarytas komitetas: valsčiaus viršaitis P. Keblys, kuopos vadas ats. jaun. ltn. J.Striška, būrio vadas V. Tamošiūnas, šaulių moterų būrio vadė J. Striškienė ir būrio vadas J.Tuskenis. Komitetas rūpinosi lėšomis, projektu ir medžiaga. Per 4 mėnesius paminklas pastatytas. Statymą vykdant ūkio būdu buvo išvengta didelių išlaidų. Paminklo paskirtį nusako iškaltas įrašas „Tautos Didvyriams - Vyžuoniškiai“.

2017 m. paminklas atnaujintas Utenos rajono savivaldybės paminklotvarkos programos lėšomis.

 

Paminklas VytautuiApie  1 km nuo Vyžuonų yra Kartuvių kalnas. Manoma, kad tai piliakalnis. Pasakojama, kad baudžiavos laikais čia būdavę plakami ar net kariami nusikaltusieji baudžiauninkai. Nepriklausomybės kovų metu čia vyko susirėmimai su bolševikais. Kalno viršūnėje - unikalus paminklas, kurį savo kukliomis lėšomis ir jėgomis per trejus metus (1929 – 1931) pastatė trys paaugliai vyžuoniškiai Pranas Zabulionis, Stasys Gučius, Kostas Saldžius. 

1929 metais per Sekmines susirinkę vaikai: Kostas Saladžius, Pranas Zabulionis, Stasys Gučius sutarė pastatyti paminklą. Kadangi artėjo Vytauto Didžiojo metai, visi rengėsi paminėti šią datą, todėl jaunuoliai nutarė pastatyti ieties formos paminklą, nes tokiais ginklais kariavę LDK laikais. Visi nutarė, kad kiekvienas gaus po 50 akmenų atnešti kiekvieną dieną, jei neatneši – kitą dieną reiks atnešt 100 akmenų. Per vasarą buvo sunešta apie 10-15 vežimų akmenų. Vaikai susilaukė net prezidento Antano Smetonos įvertinimo. Paminklo statyba kainavo ne 1,5 lito kaip buvo planuota, bet apie 200 Lt.

Paminklas stovi ant triaukščio 6 m ilgio pjedestalo, yra 6 m aukščio, trikampės ieties pavidalo. Viršūnėje - metalinis vytis, šonuose – Vytauto Didžiojo, Gedimino ženklai. Paminklo projektą nupiešęs Stasys Gučius, paskui dar išpjaustė jį iš medžio.

1989 m. paminklas restauruotas. 

2017 m. paminklas atnaujintas Utenos rajono savivaldybės paminklotvarkos programos lėšomis.

 

 

Paminklas B.Radzevičiui ir A.Masioniui Rašytojų kalnelyje VyžuonoseRašytojų kalnelyje Vyžuonose stovi 2000 metais skulptoriaus Henriko Orakausko sukurtos skulptūros, skirtos pagerbti žymius Vyžuonų krašto žmones - rašytoją Bronių Radzevičių ir poetą Antaną Masionį.

Panoraminis rašytojų kalnelio vaizdas >>>

 

 

 

 

 

 

 

 

Vyžuonų botaninis draustinis yra šiaurės vakarinėje Utenos rajono dalyje, iš šiaurės pusės Šventosios ribojamo Vyžuonų šilo viduryje, Aukštaičių aukštumoje. Vyžuonų botaninio draustinio aplinkos kalvas sudarė ledynų tirpsmo vandens perplauti moreniniai dariniai, suskaidyti vandens latakų ir apskalauti laikinų ledynmečio ežerų vandens. Netoliese, Vyžuonų miestelyje ir jo apylinkėse susiformavę retai kur Lietuvoje pasitaikantys poledynmečio dariniai - ozai, susidarę tekant slegiamiems ledynų tirpsmo vandenims, vienose vietose išgilinusiems griovius (dabartinius dubaklonius, viename iš kurių ir išsidėstęs draustinis), kitur - užpildę smėliu ir žvyru pailgas skliautuotas tuštumas (dabartines pailgas kalvas - ozus).

Vyžuonų dvaro fragmentas. Spirito varyklaIstoriniai šaltiniai byloja, kad Vyžuonų gyvenvietė nuo senų LDK laikų augo ir plė­tojosi dvaro įtakoje. Nuo pat feodalizmo aušros iki baudžiavos panaikinimo čia buvo bau­džiavinių valstiečių kraštas. Senuose šaltiniuose žodis Vyžuonos reiškė, visų pirma, dvarą, kuriam priklausė žemė ir žmonės. Vyžuonos buvo perkamos, parduodamos, dovanojamos, nuomojamos, jos ėjo per kunigaikščių ir didikų stambių žemės savininkų dinastijas. Nuosekliai aprašytos Vyžuonų istorinės raidos neturime. Svarbesnė rašytinė tradicija prasidėjo tik nuo XVI amžiaus. Daug raštijos dokumentų žuvo karų ir miestelio gaisrų metu. Todėl mūsų laikus pasiekė tik fragmentiško pobūdžio žinios, publikuotos dažniausiai sve­timšalių veikaluose. Kaip rašy­tinėje, taip ir žodinėje tradicijo­je apstu spėliojimų, motyvuotų ir nemotyvuotų pasakojimų. Pa­vyzdžiui, spėjama, kad Vyžuo­noms pagrindą davusi senovės lietuvių pilis, prie kurios buvęs įkurtas dvaras, minimas, kaip ir bažnyčia, nuo XV amžiaus.

Vyžuonų kapinių vartaiUtenos rajono savivaldybės architek­tai 1996 m. atliko Vyžuonų kapinių vartų architektūrinius matavimus ir parengė grafinę me­džiagą. (Grupės vadovas Jonas Marma, išpildė Jolana Bivainienė. aprašė Saulius Zokas). Kartu architektai pažymėjo, kokius vartų restauravimo darbus reikia atlikti: pakeisti ištrupėjusias plytas, medines nišų ir koplytėlės detales, apskardinti parapetus, medinius vartelius pakeisti ornamentuotais metaliniais, konservuoti ir restauruoti koplytėlėje esančią skulptūrą „Kristus, ne­šantis kryžių", padarytą 1888 m. Aprašyme teigiama, kad Aukštaitijos medžio, ge­ležies ir akmens paminklai gausiai ornamentuoti. Jiems būdingi smulkiai pjaustyti ažūriniai ornamentai, ratukai, puslankiai, pusračiai, dantyti tarsi pjūklas, supinti su kvad­ratais, rombais ir kitokiais geometriniais puošmenimis. Šių paminklų kaltos viršūnės labai dažnai padabintos augali­niais motyvais. Koplytstulpiai įvairių formų, taisyklingų proporcijų, daug vietos paliekant skulptūroms.

Vyžuonų Šv.Jurgio bažnyčiaVyžuonų Švento Jurgio bažnyčia - viena iš pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir pirmoji šiaurės rytų Lietuvoje Vytauto laikų bažnyčia. Dr. Jurgis Gimbutas savo studijoje teigia, kad ji buvusi 23-ioji iš eilės Lietuvoje pastatyta bažnyčia. Nežiūrint kai kurių istorikų abejonių, remiantis istori­niais  šaltiniais, bažnyčios pastatymo data laikoma 1406-ieji metai. Gotikinė Vyžuonų šv. Jurgio bažnyčia, funduota 1406 metais Vilniaus kašteliono Kristino Astiko, buvo išmūryta XV a. pirmoje pusėje pagal tuo metu LDK paplitusį kvadratinio plano trinavės halės su penkiasiene apside modelį.
Vyžuonų bažnyčiai 1522 m. dovanoti keli žemės sklypai. Katalikų bažnyčia minima 1553 m., tačiau jau nuo 7-ojo XVI a. dešimtmečio visi Vyžuonų savininkai buvo evangelikai reformatai (Mikalojus Radvila Rudasis, Jurgis Astikas, Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus, evangelikai Kiškos), tad jau tada koliatorių teise bažnyčia perėjo evangelikams reformatams.

Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčios panoraminis vaizdas >>>

Neveikiančios žydų kapinės randasi Vyžuonų miestelyje (unikalus kultūros vertybės kodas 20594). Plotas  0,28 ha, lygioje vietoje, apjuostos ganykla.  Yra granitinių antkapinių paminklų. Išlikę apie 80 antkapinių paminklų.

Nuotraukos Jovitos Žiukelienės

Joomla templates by a4joomla