image007Kiekvienais metais gegužės mėnesį jau tradicine tapusi šventė ir dviračių žygis „Mink į Vyžuonas!“ sukviečia dviračių sporto mėgėjus, norinčius išbandyti savo jėgas bei įveikti atstumą nuo Utenos iki Vyžuonų. Startavę Utenoje, žygio dalyviai pakeliui ilsisi Kaliekiuose ir finišuoja Užpalių gimnazijos Vyžuonų skyriaus stadione Vyžuonų šile, kur jų laukia smagi šventė.
2023 m. sveiką gyvenimo būdą propaguojanti akcija vyko jau devintą kartą: spontaniškai sugalvota žmones jungianti šventė tapo neatsiejama kai kurių gyvenimo dalimi. Šią šventę sumanė tuometinis Vyžuonų seniūnas šviesaus atminimo Audrius Remeikis. Tradicinės šventės formatas kaskart papildomas naujais elementais ir pramogomis; nors pradžia tradicinė- minama nuo Utenos iki Vyžuonų, bet atmynus į Vyžuonas, stengiamasi, kad visų dalyvių pramogų poreikiai būtų patenkinti.
Ir ko per tuos devynerius metus nebuvo šventės „Mink į Vyžuonas“ metu. Pradžioje, atmynus į Vyžuonas vykdavo prevenciniai renginiai, dalyviai tikrindavo ir teisines žinias, dalyvaudavo dviračių estafetėse, žaisdavo smiginį ar mėtydavo pasagas. Keičiantis metams, kito ir poreikiai; vyko „MTB maratonas Vyžuonos 2021“, žirgininkai, kviesdavo renginio dalyvius pasijodinėti žirgais, na o šiemet renginį organizavome su Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija Nemunas, kurio dėka, pramogų pasiūla šventės dalyviams dar labiau išsiplėtė.

Saladzius P2023 m. vasario 27 dieną Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-oji rinktinė pakviwetė susitikti Saladžių sodybvietėje ir prisiminti iškilų vyžuoniškį Praną Saladžių jo 130-ųjų gimimo metinių proga.

Pranas Saladžius - iškili asmenybė tarpukario Nepriklausomos Lie­tuvos valstybės gyvenime ir kovose dėl Nepriklausomybės atkūrimo. Pranas Saladžius - mokytojas, visuomenininkas, karys, šaulys, gimė 1893 metų vasario 27 dieną Vyžuonose, jo motina - Grasilija Jasiūnaitė iš Kapčiuškių, Debeikių valsčiaus ir tėvas Juozapas, vyžuoniškis. Jis augo su keturiomis seserimis: Teofilija, Ona, Uršule ir Sofija. Mokėsi Vyžuonų pradžios mokykloje, 1906–1908 m. baigė Užpalių (Utenos r.) dviklasę mokyklą. 1908–1912 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje. 1912–1915 m. P. Saladžius gyveno Anykščiuose ir dirbo Anykščių dviklasės mokyklos jaunesniuoju mokytoju. Pranas Saladžius įvedė mokykloje nuolatines lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, dainavimo pamokas.
Prano Saladžiaus iniciatyva Anykščiuose susikūrė vaidybos būrelis „Vairas", jis pats režisuodavo spektaklius. Pirmojo pasaulinio karo metais Pranas Saladžius pasitraukė į Rytus, studijavo mokytojų institute Vitebske (Baltarusija). 1915 m. pabaigoje buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Saladžius dalyvavo mūšiuose, Galicijos fronte kovojo su austrų kariuomene. 1917 m. jis baigė Vilniaus karo mokyklą Poltavoje (Ukrainoje). Tais pačiais metais jis atstovavo Rostovo (Rusija) lietuviams Sankt Peterburgo lietuvių seime, 1918 m. nuo balandžio iki lapkričio buvo Rostovo lietuvių komiteto sekretorius. 1918 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vyžuonose. Pranas Saladžius vykdė Lietuvos švietimo ministerijos įgaliojimą – organizavo mokyklas, 1919 m. pavasarį dirbo atkurtos Vyžuonų pradžios mokyklos mokytoju.

Nagio paroda

Virtuali paroda „Gyvenimo vingiuose: Lietuva, Vokietija, Australija, Lietuva“, skirta Vietinės rinktinės savanorio, rezistento, žymaus Australijos lietuvių bendruomenės veikėjo, Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovo Prano Nagio 100-mečiui.

APŽIŪRĖTI PARODĄ >>>

 

 

 

 

 

 

2023 01 Nagys2023 m. sausio 28-ąją Vyžuonų krašto garbės piliečiui Pranui Nagiui sukako 100 metų. Pranas Nagys - Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas, ilgametis Sidnėjaus „Minties“ spaustuvės vadovas, Vietinės rinktinės savanoris, rezistentas. Savo gyvenimo odisėją nuo gimtųjų Degsnių vienkiemio iki tolimojo Sidnėjaus Pranas išpasakojo atsiminimuose, eilėraščiuose, savo šeimos istoriją įpynė knygon „Vyžuonos: kraštas ir žmonės“. 1994-aisiais Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai perduota P. Nagio kruopščiai surinkta ir išsaugota įvairių Australijos lietuvių organizacijų ir draugijų, „Minties“ spaustuvės steigimo ir veiklos dokumentų kolekcija.
Apie Praną Nagį Utenos krašto enciklopedijoje Antanas Gasaperaitis rašo: Gimė 1923 m. sausio 28 d. Utenos apskrities Vyžuonų valsčiuje. Spaudos darbuotojas, rezistentas. Motina Teofilė – pulkininko Prano Saladžiaus sesuo, tėvas Kalmanas – vengras, pakeitęs pavardę į Nagys.
P. Nagys baigė Vyžuonų pradžios mokyklą. Nuo 1934 mokėsi Utenos gimnazijoje. 1940 išvyko į Vilnių, į amatų ir technikos mokyklą. Karo metais vokiečių buvo paimtas į frontą. Pabėgęs įstojo į Vietinę rinktinę ir ties Ašmena, prie Graužiniškių, dalyvavo kautynėse (čia žuvo daug uteniškių).
Areštuojamas, išvežamas į Vokietiją ir vėl išsiunčiamas į frontą. Po karo patenka į kalėjimą, į išvietintųjų stovyklas. Pabėgęs mokosi Niurnberge technikos mokykloje, priimamas į inžinerijos kuopą Frankfurte. 1948 su broliu Juozu išvyksta į Australiją, įsikuria Sidnėjuje. 1951 ten įsteigia „Minties“ spaustuvę, spausdina savaitraštį „Mūsų pastogė“, išrinktas į Australijos lietuvių bendruomenės (ALB) valdybą, dalyvauja Sidnėjaus lietuvių klubo valdyboje, rašo spaudoje, kuria poeziją. Savo spaustuvėje išleidžia „Australijos lietuvių metraštį“ (1962) kelias Juozo Almio Jūragio eilėraščių knygas, „Mūsų pastogė“ 956 numerius, „Lietuvos kelių“ leidinius, knygų, kalendorių, smulkių leidinių. Buvo Sidnėjaus karių veteranų sąjungos „Ramovė“ sekretorius, choro „Daina“ valdybos pirmininkas. Nuo 1997 gyvena Vilniuje.

2022 m. lapkirio pabaigoje Vyžuonose vykso dskusija-seminaras „Istorinės atminties išsaugojimas: Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įprasminimas Utenos rajone“. Vyžuonų seniūnijos seniūnė Jolita Bučelienė ir Daugailių seniūnijos seniūnė Giedrė Eimutienė papasakojo apie vykdomas partizanų atminimo įamžinimo veiklas jų vadovaujamose seniūnijoje. Renginyje dalyvavo Utenos savivaldybės tarybos nariai Rimantas Dijokas ir Vytautas Kaziela, Anykščių krašto tyrinėtojas, muziejininkas Raimondas Guobis, Utenos šauliai, Utenos rajono savivaldybės Leliūnų seniūnijos seniūnas Renaldas Būga, Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas, Saldutiškio seniūnijos Bronius Šliogeris, Tauragnų seniūnijos Alvydas Danauskas, Utenos seniūnės pavaduotoja  Danutė Inčirauskienė, savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvinys, Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas, šauliai Valdas Juodka, Julius Proškus, dim. kpt. Valdas Mintaučkis, Užpalių gimnazijos direktorius Rimantas Žvirblis, Užpalių gimnazijos geografijos mokytojas Giedrius Indrašius, Kultūros paveldo centro vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striužas, vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ pirmininkė Renata Davniukienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos Utenos filialo pirmininkė Zita Mackevičienė, Vyžuonų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Pilkauskaitė, visuomeninkas Andrius Grinskis. Renginio moderatorius vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Alvydas Malinauskas.

 

2022 m. birželio 3 d. 14 val. Vyžuonų bibliotekoje vyks Antano Žilėno knygos „Parubežys ir parubežiniai“ (III dalis) pristatymas. Antanas Žilėnas apie parubežį su Lenkija išleido (1918 I ir II d., 2022 III d.) trijų dalių knygas "Parubežys ir parubežiniai". Paskutinė trilogijos dalis tai istorinė dokumentinė apybraiža apie Lietuvos karininką, apskrities Pasienio policijos viršininką Antaną Juodį. Knygoje pateikta daug istorinių faktų apie lietuvių kovos su Lietuvos nepriklausomybės priešais, apie lenkų genocidą lietuvių tautai. Knyga (350 ps l.) gausiai iliustruota ano meto ir pasienio policininkų palikuonių tradicinių susitikimų prie paminklo fotografijomis, archyviniais dokumentais, gausi amžininkų prisiminimais.
Oragnizatoriai: Vyžuonų biblioteka, UKC Vyžuonų skyrius, Vyžuoniškių bendrija „Vyžuona".

Batika Vyzuonos2020 m. spalio 30 d. Vyžuonose, Šv. Jurgio bažnyčios pagalbiniame pastate - arnotinėje (B. Radzevičiaus g. 23). vyko tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos kūrinių ciklo „Žingsniais link Pasaulio ašies" pristatymas. Sutartines daiavo Utenos KC sutartinių giedotojų grupė Sėdauta".
Kristina Šorienė domisi prigimtine lietuviškąja mitologija, etnokultūra ir savojo - Utenos - krašto mitologinėmis vietomis ir pasakojimais, mitais, padavimais apie jas. Aplankė piliakalnius, alkakalnius, akmenis, šaltinius, salas, ąžuolus, kurie yra svarbūs senosios išminties ir lietuviškos gamtos grožio liudininkai ir visą šią patirtį sudėjo į batikos kūrinių ciklą „Žingsniais link Pasaulio ašies".

Batikos ciklo sukūrimą remia Lietuvos kultūros taryba.

Tomo Karklinio nuotraukos

Prieš 75 metus, 1945 m. rugsėjo 15 d. prie Kunigiškių kaimo, Dvarašilio miške, Vyžuonų valsčiuje, Utenos rajone, Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanai Stasys Žvirblis, Jonas Zabulis ir Stasys Garunkštis, nenorėdami pasiduoti sovietų okupantams, susisprogdino bunkeryje. Tai pirmieji Vyžuonų krašto partizanai, kurie savo noru atidavė gyvybes už tėvynę Lietuvą. Iš viso šiame krašte žuvo virš 100 partizanų.
Po Šv. Mišių prie Kunigiškių kaimo, Dvarašilio miške pašventintas kryžius ir vieta, kurioje žuvo partizanai ir pritatytas atstatytas partizanų bunkeris Utenos rajone. Tai pirmoji tokia edukaciniams tikslams skirta parodomoji partizanų gyvenamoji slėptuvė, kokia buvo pokario metais. Plk. Prano Saladžiaus šaulių (Utenos apskr.) 9-oji rinktinės Šaulių būrys atliko šūvių salvę žuvusiųjų atminimui. Po renginio pagerbti Vyžuonų kapinėse palaidoti žinomi Lietuvos partizanai. Renginio metu meninę programą atliko UKC Užpalių skyriaus kanklininkų ansamblis „Pasagėlė" ir generolo P. Plechavičiaus karių sąjungos Vilniaus rinktinės choras. Organizatorius: Vyžuoniškių bendrija „Vyžuona”. Renginio iniciatorius: Alvydas Malinauskas, Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės 202-os kuopos šaulys, Vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona” narys.

Joomla templates by a4joomla