2022 m. lapkirio pabaigoje Vyžuonose vykso dskusija-seminaras „Istorinės atminties išsaugojimas: Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įprasminimas Utenos rajone“. Vyžuonų seniūnijos seniūnė Jolita Bučelienė ir Daugailių seniūnijos seniūnė Giedrė Eimutienė papasakojo apie vykdomas partizanų atminimo įamžinimo veiklas jų vadovaujamose seniūnijoje. Renginyje dalyvavo Utenos savivaldybės tarybos nariai Rimantas Dijokas ir Vytautas Kaziela, Anykščių krašto tyrinėtojas, muziejininkas Raimondas Guobis, Utenos šauliai, Utenos rajono savivaldybės Leliūnų seniūnijos seniūnas Renaldas Būga, Užpalių seniūnijos seniūnas Eugenijus Keraminas, Saldutiškio seniūnijos Bronius Šliogeris, Tauragnų seniūnijos Alvydas Danauskas, Utenos seniūnės pavaduotoja  Danutė Inčirauskienė, savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvinys, Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas, šauliai Valdas Juodka, Julius Proškus, dim. kpt. Valdas Mintaučkis, Užpalių gimnazijos direktorius Rimantas Žvirblis, Užpalių gimnazijos geografijos mokytojas Giedrius Indrašius, Kultūros paveldo centro vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striužas, vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ pirmininkė Renata Davniukienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir sąjungos Utenos filialo pirmininkė Zita Mackevičienė, Vyžuonų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Pilkauskaitė, visuomeninkas Andrius Grinskis. Renginio moderatorius vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys Alvydas Malinauskas.

 


Utenos savivaldybės tarybos narys Rimantas Dijokas pabrėžė Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įprasminimas Utenos rajone svarbą, skiriamas lėšas partizanų atminimui bei trūkumus. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvinys aktyviausiems ir labiausiai prisidėjusiems asmenims prie Lietuvos partizanų žūties vietų nustatymo ir įamžinimo įteikė padėkos raštus ir simbolines dovanas.

LGGRTC Strateginio vystymo ir komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas perdavė sveikinimo žodį nuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus dr. Arūno Bubnio atkreipdamas į tai jog Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo reikalai yra ne tik susiję su istoriniu pjūviu/požiūriu bet ir su socialiniais požiūriais. Šiandien svarbu suprasti ir aktualizuoti Lietuvos laisvės kovotojų socialinę aplinką, socialinius tinklus, jų simbolinį ir kultūrinį kapitalus.
Pasak vyžuoniškių bendrijos „Vyžuona“ nario A. Malinausko, kyla džiugesys, kai Utenos rajone pamatai atnaujintus paminklus, kryžius ar sutvarkytas amžino palaidojimo vietas Lietuvos laisvės kovų dalyviams, žymiems krašto žmonėms. Prie to prisideda ne tik savivaldybė, bet ir pilietines iniciatyvas išsakę asmenys. Tačiau pasidaro liūdna, kai daugelio Utenos krašto partizanų kovų ir palaidojimo vietų, nėra įtrauktos į jokį sąvadą, nepaskelbta kultūros vertybe.

Iš daugiau kaip 100-to Vyžuonų krašte žuvusių partizanų, dar nėra įtrauktos į Kultūros vertybių sąrašą. Utenoje tik viena partizanų palaidojimo vieta – tikrasis Lietuvos didvyrių panteonas prie Dauniškio ežero įtrauktas į Laisvės kovų registrinį paveldą. Be šios vietos, 5-iose seniūnijose 1-4 vietos įtrauktos į minimą registrą (Daugailių, Sudeikių, Saldutiškio, Tauragnų ir Utenos). Taigi, darbų bendruomenėms ir seniūnijoms iš tiesų bus daug. 
Dar nepakankamai visuomenėje suprasta ir įsisąmoninta pokario rezistencija, kaip ypatingas reiškinys, turėjęs didžiulę reikšmę Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Vis atsiranda asmenų prieštaraujančių partizanų atminimo įamžinimui. Kartais abejingi ir artimieji. Čia turėtų būti bendras valstybės požiūris, ir seniūnai, turėtų kreiptis dėl vietų deramo įamžinimo. Nėra pažintinių maršrutų laisvės kovų vietomis: pėstiesiems, dviratininkams ir automobiliams skirtų žemėlapių.
Reikalingi partizanų kapų paminklotvarkos projektai. Vyžuonose tai galėtų būti kapinėse palaidotų partizanų kapų grupė. Kapinėse, kur tėra žinoma tik palaidojimo vieta, reikėtų pastatyti bent akmeninį savanorio, kario kryžių.

Pasak A. Malinausko, Utenos rajono savivaldybės teritorijoje kiekvienais metais galėtų atsirasti, bent po kelis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro statomus paminklinius Atminimo ženklus.

Utenos rajono savivaldybėje nėra Atminimo įamžinimo komisijos. 
Kultūros paveldo centro vyresnysis paminklotvarkininkas Valdas Striužas supažindino su centro vykdoma veikla, dokumentacijos parengimu įtraukimui į Kultūros vertybių sąvadą, pasidžiaugė diskusijos - seminaro aktualumu ir svarba. Prie Utenos rajone esančių 16-os įtrauktų į minimą sąvadą vietų, jų skaičius turėtų gerokai pagausėti. Rajone galėtų būti ir vietinės reikšmės Kultūros vertybių registras. Pasak V. Striužo, tai bene pirmasis toks pokalbis su bendruomene, seniūnais, politikais ir savivaldybės administracija Lietuvoje.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Utenos skyriaus pirmininkė Zita Mackevičienė pastebėjo, kad rengiant knygą apie Utenos krašto partizanų, laisvės kovų dalyvių žūties ir palaidojimų vietas jai teko aplankyti beveik visas Utenos r. seniūnijose esančias kapines, kapus, žūties ir palaidojimų vietas, jas nufotografuoti. Visos minėtos vietos deramai tvarkomos, prižiūrimos. Nuoširdų ačiū reikia sakyti seniūnijų seniūnams ir jų darbuotojams, Plk. Prano Saladžiaus šaulių 9-osios rinktinės vadovybei ir šauliams.

Šiandien būtina padėkoti tiems žmonėms, kurie fiksuoja istoriją, kuriems rūpi istorinės atminties išsaugojimas. Buvęs Utenos kraštotyros muziejaus direktorius Balys Juodzevičius parengė ir išleido kelias knygas apie kovas už Laisvę Utenos apylinkėse. Didelį ir nuoširdų dėkui reikia pasakyti ir Alvydui Malinauskui, kurio dėka atstatytas bunkeris Dvarašilyje, surasta keletas žudynių vietų, aprašyta daug dar buvusių nežinomų epizodų apie Vyžuonų krašto partizanus ir politinius kalinius.

Parenga pagal Raimundo Kaminsko inf.

Joomla templates by a4joomla