Tai mažas ežerėlis Vyžuonose. Šiuo metu vadinamas Saladžiaus ežeru, arba ežeras Saladis, kas visai neatitinka tikrojo vardo.
Vienam ežero gale ant kalno gyveno žmogus, vardu Prūdas. Jis buvo kunigaikščio žemių ir turtų prižiūrėtojas. Kunigaikštis čia negyveno, tik turėjo didelį dvarą ant aukšto kalno. Prūdas turėjo du sūnus: vienas buvęs labai aukštas, antrąsai- labai mažo ūgio. Šį mažesnį, dėl jo ūgio vadino Prūdeliu. Abu Prūdo sūnūs, po tėvo mirties paveldėjo jo tarnybą pas kunigaikštį pilies prižiūrėtoju, ar ūkvedžiu buvo Prūdas. Kaunigaikštis buvo labai geras šio krašto žmonėms. Jei kuriam nutikdavo kokia nelaimė, būtinai padėdavo. Visi krašto gyventojai buvo baidžauninkai, vergai pas poną. Dirbdavo jam visokius darbus. Tam, kad žinotų ką reik dirbti, abu Prūdai duodavo jiems komandas. Aukštesnysis Prūdas buvo labai žiaurus su darbininkais. Už menkiausią prasižengimą žmones bausdavo, nuplakdavo rykštėmis. Žmonės skusdavosi kunigaikščiui, tačiau po tokio skundo Prūdas dar baisesnis pasidarydavo. Priešingai, mažąsis Prūdelis buvo labai malonus darbininkams. O darbininkai, prižiūrini Prūdelio dirbdavo žymiai geriau. Todėl Prūdas labai pyko. Tuo laiku dar daug žmonių buvo pagonių tikėjimo. Šie pagonys meldėsi dievaičiams, kad Prūdą pamokytų. Kartą žvejai su Prūdeliu žvejojo ežerėlyje. Prūdas sumanė patikrinti. Nuplaukė su laiveliu prie žvejų. Pakilo vėjas ir apvertė Prūdo laivelį. Prūdelis norėjo pagelbėti broliui Prūdui. Tačiau šis pagriebęs Prūdelio ranką ir įsitraukęs į ežero gelmę. Nuo tada ežerėlis vadinamas tai Prūdu, tai Prūdeliu. (Pasakojo Pranas Levickas).


Kita legenda pasakoja, jog ežero vietoje yra prasmegęs Prūdo dvaras. Tai ta vieta, kur dabar yra Saladžiaus ežeras. Girdėta tokia ežero atsiradimo legenda. Šioje vietoje, kur dabar yra Saladžiaus ežeras, kažkada buvusi lygi vieta. Ant jos stovėjęs didelis dvaras. Jį valdė ponas Prūdas. Visos žemės ir visi aplinkui gyvenę žmonės tais laikais priklausė ponui Prūdui. Jis buvo piktas ir žiaurus. Kartą, naktį užėjo stipri audra, griaudėjo perkūnas. Maišėsi žemė su dangumi. Taip trenkė Perkūnas į Prūdo dvarą, kad net prasiskleidė žemė ir dvaras nugarmėjęs. Toje vietoje, žmonės ryte išvydo tyvuliuojantį ežerą. Čia tikriausiai pagonių darbas,- manė žmonės. Nuo tada ežerą pavadino Prūdu. Kartais ir dabar ežere iškyla medžio liekanos, tai turbūt to dvaro liekanos, vis primenančios čia stovėjus dvarą. (Pasakojo Bronė Saladžiutė).

{backbutoon}

Joomla templates by a4joomla