Gimė 1911 01 23 Žaliosios kaime (Vyžuonų valsč.). La­kūnas, lietuviškų sklandytuvų konstruktorius. Keturklasę mo­kyklą baigė Svėdasuose. 1922-1926 mokėsi Užpalių progim­nazijoje Ją baigęs 1927 m. išvyko į Kauną, bandė stoti į Meno mokyklą, tačiau nesėkmingai. Į gimtąjį kaimą nebegrįžo, pagal skelbimą įsidarbino fabrike, kuriame veikė ir nemokama dvi­metė mokykla ruošusi šaltkalvius. 1931 -1938 m. dirbo Plentų valdybos Centrinio garažo mechaniku Kaune. Dirbdamas, su­sidomėjo sklandymu ir 1934 m. Nidos sklandymo mokykloje įgijo B piloto kvalilikaciją. o 1935 m. tapo C pilotu. Mirus tėvui, jo turėtą malūną ant Šventosios upės kranto pardavė kai­mynui, o už gautus pinigus (beje jų visų neužteko) 1936 m. baigė LAK organizuotus lakūnų kursus ir įgijo civilinio lakūno kvalifikaciją. 1935 1936 m. žiemą talkino Br. Oškiniui statant BrO-3 sklandytuvą. Pagamino šio sklandytuvo spamų nerviūras ir liemens rėmus.

1936-1938 m. pats sukonstravo, pastatė ir išbandė ore sklandytuvą BK-I „Vanagas". Tai buvo vienas geriausių to meto lietuviškų sklandytuvų. Daug kas stebėjosi tokiu puikiu, beveik savamokslio konstruktoriaus kūriniu. 1938 m. su šiuo sklandytuvu Tautinės olim­piados varžybose užėmė 7-ąją vietą. 1937-1940 m. papildomai dirbo Lietuvos aeroklubo velkamųjų skridimų instruktoriumi. Vienerius metus Vytauto Didžiojo universitete lankė žymaus lėktuvų konstruktoriaus brg. gen. A. Gustaičio dėstytų kursą.

1938-1940 m. buvo Orinio susisiekimo direkcijos lėktuvų remonto dirbtuvių vedėju. 1940 m. birželio mėn. pa­skirtas Aukštagirio sklandymo mokyklos instruktoriumi, o vėliau ir mokyklos viršininku. 1939-1941 m. sukonstravo ir pastatė rekordinį sklandytuvą BK-2. 1941 m. birželio 11 d. įvykdė sklandytojo D piloto sąlygas. 1941 m. pradėjo dirbti „Aerofloto" Pabaltijo skyriaus aviatechniku Rygoje. Prasidėjus karui - sanitarinių lėktuvų dalinio aviatechniku Rygoje, Velikije Luki, Jeršove. 1942-1945 m. Jakutsko aviagrupės avialechnikas, vėliau Jakutsko lėktuvų remonto dirbtuvių surinkimo cecho meistras. 1945 m. gegužės 22 d. suimtas, ap­kaltintas pagal RSSFR BK 58-10 str. nuteistas 5 metus kalėti ir 5 metus tremties. 1954 m. paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą. įsidarbino šaltkalviu Kauno traktorių motorų remonto i gamykloje ir joje dirbo iki 1958 m. 1955-1956 m. laisvu nuo darbo laiku sukonstravo j sklandytuvą BK-4 „Kaunas", kuris po metų buvo išbandytas Veprių aerodrome. 1958-1971 m. - Konstruktorių technologų biuro (KIB) prie Mašinų gamybos valdybos konstruktorius. Dirbdamas šiame biure 1958-1959 m. sukonstravo standartinės klasės sklandytuvą BK- 6 „Neringa", kuris pastatytas KTU Eksperimentinėse dirbtuvėse. 1960 m. šis sklandytuvas išbandytas Kyviškėse, o 1962 1963 m. Simferopolio dirbtuvėse pagaminta per 60 šio tipo sklandytuvų. 1969 1994 m. dirbo Prienų ESAG konstruktoriumi. 1970 1971 m. sukonstravo stiklaplastinį sklandytuvą BK-7 „Lietuva", kuris pakilo į orą 1972 m. Tai buvo pirmasis pasaulinius standartus atitinkantis sklandytuvas, sukurtas ir pastatytas buvusioje Sovielų Sąjungoje. 1973-1974 m. sukonstravo patobulintą BK-7A „Lietuva", išbandytą 1975 metais. Šioje gamykloje pradėti gaminti sklandytuvai iš stiklaplasčio buvo tikras technologinis ir kokybinis šuolis, atvėręs žymiai platesnes sklandymo galimybes. Ne kartą tobulintas ir modifikuotas sklandytuvas buvo gaminamas serijomis. Didelė šios sėkmės dalis priklauso konstruktoriui B. Karveliui. Jau būdamas garbaus amžiaus, B. Karvelis įvaldęs kompiuterinę techniką. 1986-1992 m. sukūrė per 100 sparnų profilių. B Karvelis mirė 1996 m rugsėjo 7 d.. palaidotas Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.