Jonas Kunčina – geografijos mokslų daktaras, pedagogas (1936 m. rugsėjo 20 d. Vyžuonose, Utenos apskrityje – 2024 m. birželio 30 d., palaidotas Vyžuonų kapinėse).

1951 m. baigė Vyžuonų vidurinės mokyklos 8 klases, 1955 m. Švenčionėlių pedagoginę mokyklą. 1960 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą.

1961–1965 m. LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto, LSSR aukštojo mokslo ministerijos vyresnysis metodininkas-redaktorius. Nuo 1965 m. Vilniaus universiteto (VU) aspirantas, Ekonomikos fakulteto vyresnysis dėstytojas, 1970 m. geografijos mokslų kandidatas, apsigynė disertaciją „Vilnius – Rytų Lietuvos ekonominį rajoną formuojantis centras“, 1970–1976 m. VU Pramonės ekonomikos fakulteto prodekanas, 1976–1986 m. Ekonomikos istorijos ir geografijos katedros vedėjas; nuo 1974 m. docentas., 1989–2006 m. VU Tarptautinio verslo mokyklos direktorius, nuo 2006 m. direktoriaus pavaduotojas.
J. Kunčinos iniciatyva kartu su Vilniaus universitetu Lietuvoje 1989 metais buvo įkurta pirmoji verslo mokykla.

J. Kunčinos mokslinių interesų laukas buvo platus: ekonominė geografija, miestų (urbanistinė) geografija, rajoninis planavimas, gyventojų migracija, tarptautinė ekonomika, verslumo (antreprenerystės) ugdymas. Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė 50 straipsnių rajoninio planavimo, gyventojų migracijos tematika. Paskelbė mokslo darbų tarptautinės ekonomikos klausimais ir mokomųjų metodinių priemonių. 1976 m. išleido pirmąjį urbanistinės geografijos srities vadovėlį Lietuvoje – „Miestų geografija“. Tarptautiniai ekonominiai santykiai: Teorija ir politika, (1996 m.).

„J. Kunčinos įžvalgumas pranoko laiką –  Sąjūdžio metais nuspręsta įsteigti verslo mokyklą pagal geriausius Vakarų šalių pavyzdžius. Šios idėjos realizavimas neabejotinai prisidėjo prie sklandaus Lietuvos perėjimo prie laisvos rinkos sąlygų ir ekonominio šalies potencialo stiprinimo – ne vienas šalies verslininkas čia sėmėsi žinių, kurias paskui sėkmingai pritaikė kurdami ir augindami verslus“. dr. Birutė Miškinienė.

Šaltiniai: Utenos krašto enciklopedija

Visuotinė lietuvių enciklopedija